Simona Aleknaitė buvo mano saulė, kuri nušvietė mano gyvenimą trumpai, bet intensyviai. Kai ji mirė sulaukusi vos 25 metų, jaučiau, kad pasaulis tapo niūrus ir pilkas. Simona turėjo tą ypatingą gebėjimą praskaidrinti bet kurią dieną – jos juokas ir šypsena buvo tokie užkrečiantys, kad niekada nepamiršiu, kaip viskas su ja atrodė.

Gimusi mažame miestelyje, ji užaugo apsupta gamtos, mėgo vaikščioti po miškus ir rinkti gėles. Nuo mažens buvo kūrybinga – piešdavo, rašydavo poeziją ir visada stengdavosi matyti grožį net paprasčiausiuose dalykuose. Kiekvieną vakarą ji atsisėsdavo prie lango su pieštuku ir popieriumi, stebėdama, kaip saulė leidžiasi, ir tai ją įkvėpdavo. „Tiesiog reikia mokėti pamatyti“, – sakydavo ji, kai pasakodavo apie savo kūrybą.

Mūsų pažintis prasidėjo universitete, kur kartu studijavome meną. Simona buvo ta, kuri visada žinojo, kaip padėti kitiems. Jos draugai ir bendrakursiai ją dievino, nes ji niekada neatsisakydavo padėti, nesvarbu, ar tai būtų namų darbai, ar tiesiog išklausyti, kai kam nors sunku. Simona turėjo nepaprastą empatiją, galėjo suprasti kitus be žodžių.

Prisimenu, kaip kartu praleidome vasaras, keliaudamos po Lietuvą. Kiekviena išvyka buvo kupina nuotykių – mes kalbėdavome apie gyvenimo svajones, dalindavomės viltimis ir planavome, kaip kartu keisime pasaulį. Jos aistra gyvenimui buvo užkrečianti – ji visada turėjo didelių planų, svajodavo apie ateitį, kupiną kūrybos ir džiaugsmo.

Deja, viskas pasikeitė, kai ji susirgo. Jos liga buvo greita ir netikėta, ir, nepaisant mūsų pastangų, ji neišgyveno. Kai ją netekome, atrodo, kad dalis manęs išėjo kartu su ja. Tuo metu, kai ji turėjo visą gyvenimą prieš akis, mums beliko tik prisiminimai.

Šiandien, prisimindama Simoną, jaučiu, kad ji vis dar gyvena mano širdyje. Kartais vis dar einu į tuos pačius miškus, kuriuose ji mėgo vaikščioti, ir stebiu, kaip gamta keičiasi. Jos svajonės ir aistra gyventi yra mano įkvėpimas. Ir nors ji buvo čia trumpai, jos dvasia visada liks su manimi, primindama, kad kiekviena diena yra dovana, kuria reikia džiaugtis.